- žvyrinė
- žvyri̇̀nis, žvyri̇̀nė bdv. Ji̇̀s atė̃jo žvyriniù keliukù.
.
.
žvyrinė — žvyrìnė sf. (2) 1. žr. žvyrynas 1: Žvyrą iš žvyrìnės su mašinoms veža Vn. Sūnus dirba žvyrìnė[je] pri sietų, o marti smalinė[je] Klm. 2. mašina žvyrui vežti: Plentu žvyrìnės tik siuva Kln. Visos kontoros mergos tik sėda žvyrìnėse ir lekia… … Dictionary of the Lithuanian Language
žvyrinėti — žvyrinėti, ėja, ėjo intr., žvỹrinėti, ėja, ėjo lesioti žvyrą: Vištos taip ramiai žvỹrinė[ja], ilgai lynos Krš. Ka višta nežvyrinėtų, nežioginėtų, badu padvėstų Šts. | refl.: Žvyrinėjas vištos, neina tūpti Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
žvyrinis — žvyrìnis, ė adj. (2), Š, DŽ, NdŽ, žvỹrinis (1) KŽ 1. Nm esantis iš žvyro: Čia žvyrìnės žemės nėr, o tik molinė Skr. Aple tokias žvyrinès duobes ejėv ir ejėv Lnk. | prk.: Žvilgtelk į tavo žvyrinės sąžinės gilumą, susiduok į akmeninę savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
akmeninis — 1 akmenìnis, ė adj. (2) 1. SD82 iš akmens ar akmenų padarytas: Kirvelis akmeninis J. Akmenìnis butas K. Akmeninis indas LL54. Seniausiuose žmogaus urvuose mes aptinkame akmeninių įrankių ir akmeninių ginklų rš. Rūpi man ... akmeninis tiltelis… … Dictionary of the Lithuanian Language